Lietuvos Sąjūdžio tarybos pareiškimas dėl santykių Lenkijos ir Lietuvos lenkais

Lietuvos Sąjūdžio tarybos pareiškimas dėl santykių Lenkijos ir Lietuvos lenkais

2014-06-06

Vilnius

 Netapatinkime  visų lenkų su V. Tomaševskio vadovaujama ir naudojama LLRA – vietinių lenkų partija sukurta rinkimams Lietuvoje, rinkiminiam bei administraciniam vienos politikų grupės įsitvirtinimui. Rusijos ambasadai Vilniuje ilgesnį laiką tiesiogiai įtakojant, galų gale matomas rezultatas, dalies rinkėjų telkimas į rusų-lenkų bloką. Jo fonas – Lenkijos ir Rusijos nacionalistų puldinėjimai prieš Lietuvą. Šių tikslas – supriešinti lenkus bei rusus su lietuviais. Lietuvos Sąjūdis matė tas pastangas nuo pat savo atsiradimo ir joms oponavo, lenkų bei rusų demokratams talkinant, už ką buvome ir liksime dėkingi.

Šiandien kreipiamės į geros valios lenkus Lenkijoje ir Lietuvoje. Šovinistų išpuolių „Litwę – do gazu!“ arba „lietuviškas chame, klaupkis prieš lenkų poną!“ nepriskiriame lenkų tautai. Tačiau norėtume, kad lenkai abiejose šalyse nebūtų kurstomi pritarti tokiam kiršinančiam chuliganizmui, nors kaip tik ta ir apskritai antilietuviška kryptimi ne kartą veikia jų spauda bei internetai. Aišku, niekas tų reiškinių nesustabdys, tik pati padorioji lenkų visuomenė.

Rūpestį sukėlė vėliausios viešosios nuomonės apklausos Lietuvoje. Lenkai laikomi antrais pagal nepatrauklumą ir grėsmę Lietuvos priešais. Tai reikštų, kad LLRA ir kai kuri spauda sėkmingai vykdo didesnės hegemonijos užduotis. Kviečiame lietuvius rodyti orų ir kultūringą atsparumą provokatoriams, nenusiteikti prieš lenkų tautą.

Lietuvoje yra daug lenkų nepritariančių LLRA taktikai, nelojaliems ir antilietuviškiems išpuoliams. Draugaukime su jais, padėkime ištrūkti iš LLRA nacionalistinio diktato ir terorizuojančio monopolio. Ukrainai kovojant už europinio pasirinkimo laisvę, nelengvai atremiant putininės Rusijos ginkluotas ir kitokias agresijas, V. Tomaševskio antiukrainietiška prorusiška nuostata (net „Georgijaus juostelė“) turi būti pastebėta ir įvertinta pačių lenkų ir Lietuvoje, ir Lenkijoje. Laikas taip pat išsiaiškinti, ar asmenys, oficialiai įsipareigoję kitai valstybei ir jos kontroliuojami, o juolab nevykdantys šalies įstatymų, gali užimti aukštas pozicijas Lietuvos Respublikos parlamentinėje ir administracinėje valdžioje. Konstitucinio Teismo žodis šiuo klausimu būtinas. Laikas geriau politiškai susivokti ir dabartinei valdančiajai koalicija. Užmačios išstumti valstybinę kalbą kai kur iš viešojo gyvenimo nėra visai nekalti LLRA-RA pageidavimai, o veikiau norimas valstybės skaldymas ir silpninimas. Dabartinėje Rytų Europos situacijoje ne laikas tai net svarstyti. Pagrindinis klausimas teks Lietuvos socialdemokratams, kiek jie sutinka būti koalicinių „akcininkų“ kompromituojami.

Manome, jog reikalingas ir pageidautinas Lietuvos tautinių bendrijų, taip pat ir lietuvių, platus ir atviras pokalbis dėl santarvės ir bendros pilietinės laikysenos.

Lietuvos Sąjūdžio garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis

Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Vidmantas Žilius

Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas Andrius Tučkus